Greetings.lt

Man taip reikia tavęs, Kaip riešutui reikia lazdyno. Man taip reikia tavęs, Kaip reikia saulėlydžio vakarui. Man taip reikia tavęs, Kaip laukimui savotiško nerimo. Man taip reikia tavęs, Kaip gyvam žmogui reikia gyvenimo…

Atslinko sutema… aplink tylu.. Vidinis balsas kužda.. kur gi tu? Norėčiau pabučiuot, apgaubti šiluma sava Ir su laukine degančia aistra mylėtis kol išauš aušra..

Mūsų keliai netyčia susitiko, Mums buvo pakeliui ir ėjome kartu man buvo gera eit rytojaus pasitikti Kada šalia manęs ėjai ir tu.

Meilės partneriai negali teisėtai kaltinti vienas kito nepastovumu ar lengvabūdiškumu, nes savo valia niekuomet neįsimylime ir nenustojame mylėti.

Meilė – tai karšta liepsna, su kuria elgiantis nemokšiškai, galima smarkiai nudegti, o tuos kurie tikrai nuoširdžiai myli, ji sušildo ir apšviečia gyvenimą.

Atsimink mane,kai kris rudens lapai, Atsimink mane,kai žiūrėsi į kito nuotraukas, Atsimink mane, kai smėlyje rašysi kito vardą, Atsimink mane, nes aš tavęs niekada nepamiršiu.

Iš žiedelio bursi: myli ar nemyli Tagul visą tiesą žiedas pasakys, Bet jisai nesako, baltas žiedas tyli Atsakyti gali mylinti širdis

MEILĖ – ji lengva kaip vasaros plaštakė, Ji sunki kaip ant kapo akmuo, Ji tokia, kad netgi jos netekę, Liekame turtingesni kažkuo.

Tuoj skaidrios žvaigždės naktį suspindės Ir gęsdamas liepsnos žarų raudonis. Ir vėl mane į sapną palydės, Tavųjų lūpų ilgesingas skonis.

Diena, Naktis.. Daužosi mano širdis.. Atrodo tuojau gali sustot.. Baigti meilės giesmė grot.. Bet taip nėra… Nes tu atgaivini ją.. Savo nuostabių akių šviesa.. Miela šypsena.. Ir atvira širdim.. Patikėk manim.. Jeigu galėčiau.. Tai savo širdutės teisme, Skirčiau tau bausmę iki gyvos galvos.. Nes tik taip išvengčiau vienumos.. Ir būtum mano Amžių Amžiams..

Dabar atsisėsk… Atsipalaiduok… Nieko nieko negalvok… Jauti? Kažkas švelniai paliečia tavo lūpas.. nebijok, tai aš tave bučiuoju prieš miegą…

Žinau, tau reikia meilės, kaip paukščiams vėjo, Kuris kedena plaukus ir kelia jį aukštyn… Žinau tau reikia juoko, kaip vaikui reikia rankos kuri veda jį pirmyn… Žinau, nereikia liūdesio, kuris dažnai svečiuojasi tavoje širdy… Žinau tau reikia kuždesio, kuris skambės tavoj ausy, Sakys jis vieną žodį, gal bereikšmiškas jis bus tau, bet žodis mielas širdžiai, […]

Ryte nevalgau – apie Tave galvoju, dieną nevalgau – apie Tave galvoju, vakare nevalgau – apie Tave galvoju, naktį nemiegu – valgyti noriu.

Įsivaizduok, karšta diena, ledukas slysta tavo krūtine. Nors ledas šaltas, bet meilė tai karšta, be to ledukas mano dantyse!!!!

Už tai, kad žmonės myli, gravitacija nėra kalta.

Kai aš pradėjau tave geriau pažinti, Tu mano gyvenime užsikariauji vis Didesnį ir didesnį patrauklumą. Aš tavęs pamiršti niekaip negalėsiu.

Kartais, kai nieko nemyliu, Aš myliu vandenį… Jis tyras, skaidrus, Jis nedūžta, kol nevirsta ledu. Kartais, kai nieko nelaukiu, Aš laukiu vėjo… Jis švelnus, Jis nepabėga, kol nevirsta viesulu… Kartais, kai nieko neturiu, Aš turiu tave… Tu stebuklas, pasaka, Kol nevirsti skausmu… Autorė: Inga Verbiejūtė