Greetings.lt

Aš noriu šiandieną pakelti bokalą Už širdies jaunystę, draugai, Tai kas, kad nuo rūpesčių bąla Ne vieno iš mūsų plaukai. Jaunystė širdy nė menkiausios Kertelės senatvei tegul neužleis Ir minčiai degimo, ieškojimų kelias Tegul dar plačiau atsivers! Už jaunas širdis!

– Brangusis, juk ant šito suoliuko praėjusį pavasarį mudu pirmą kartą susipažinome ir prisipažinome, kad vienas kitą mylime… Ak, atleisk! Tai buvai ne tu… – Tai buvau aš… Tiktai čia buvai ne tu, o kita… Tad pakelkime taures už tai, kad laikai mainos, mes senstame, tik meilė lieka amžina.

Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Štai Tu atvėrei 50-tą savo gyvenimo kambarį. Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas…

Ramybė – ideali sielos būsena, tačiau judėjimas – amžinasis gyvybės variklis! Tad pakelkime tostą už tuos, kurie dar nepavargo!

Svečiams išsiskirsčius, žmona ilgai šniurkščiojo nosimi, pagaliau pravirko. – Kas yra? Kas atsitiko? – nustebo vyras. Juk vaišės praėjo puikiai. Visi svečiai liko patenkinti. – Tau tik svečiai ir terūpi! – kūkčiodama atsakė žmona. Staiga ji nusišluostė ašaras ir perėjo į ataką: – Koks tu stuobrys netašytas! Argi tu negalėjai ramiai ir paprastai susirinkusiems pasakyti, […]

Didžiai gerbiamas jubiliate! (Čia apžvelgiamas jo nueitas gyvenimo kelias, suminimi jo darbai, nuopelnai šeimai, visuomenei, tėvynei.) Šią šviesią ir džiaugsmingą dieną aš noriu išlenkti šią taurę ne tik už tave, bet už tavo karstą! (Pauzė – palaukiama, kol susirinkusieji reaguos į paskutinį žodį.) Taip, taip, už karstą! Už tą, kurį jis pats susikals iš šimtamečio […]

Ne kartą žengs ruduo pilkais arimais, Ilsėsis žemė po speigų skara, – O mes visi, jaunystę prisiminę, Ilgėsimės, kad buvo ji trumpa. Pakelkime taures už prabėgusią jaunystę!

Kalbasi senutė apie šių dienų jaunimą. Aštuoniasdešimtmetė moterėlė draugužei ir sako: – Dieve mano, kaip pasikeitė šių dienų jaunimas! Prieš šešiasdešimt metų aš tiesiog negalėdavau pasirodyti gatvėje – visuomet kas nors prikibdavo: tai į šokius, tai į kavinę, tai bent pasėdėti, pasišnekėti kviesdavo. Šiandieninis jaunimėlis – mandagesnis. Dabar galiu bet kuriuo metu vaikščioti gatvėmis – […]

Neliūdėkite prabėgusių dienų – Jų praeitis dar niekam negrąžino. Nors būta jų kaip kūdikis švelnių, Svaiginančiai gilių kaip taurė vyno. Pakelkime taures už prabėgusias dienas!

Jaunystė – tai svajonės, Tai – tikėjimas, Tai – žygių troškimas, Tai – lyrika ir romantika, Tai – didžiuliai ateities planai, Tai – visų perspektyvų pradžia. Pakelkime taures už jaunystę!

Tegul garbingas jubiliejus Naujų jėgų širdy pasės Ir pakylės, lyg laisvas vėjas, Ieškot gyvenimo žvaigždės.

Ūkininko žmona sako vyrui: – Antanai, rytoj sukaks dvidešimt metų, kai mudu tuokėmės. Gal ta jubiliejaus proga papjauti gaidį? – O kuo jis čia dėtas? – nustemba vyras. Pakelkime taures už ilgą šeimyninį gyvenimą, bet neieškokime šios nelaimės atpirkimo ožio.

Kartą į Rytų valdovo rūmus Birkaše atvyko šokėja su muzikantais. Ji šoko prieš valdovą pritariant liutniai, fleitai ir citrai. Šokėja šoko ugnies šokį, kardų ir iečių šokį, šoko žvaigždžių šokį bei erdvių šokį. Paskui ji pašoko gėlių šokį. Po to mergina nusilenkė valdovui. Tas paprašė prieiti arčiau ir paklausė: – Sakyk man, gražuole, grakštybės ir […]

Sakyti tostą malonu, Kai šitiek vyrų ir žmonų Gražiai susėdę poromis, Ir vyrai žvilgsniais renka mis. Ak, tikrą žavesį pamatę, Jie skelbia Mis – JUBILIATĘ!

Už tai, kas buvo ir dar bus, Už ateities miražą! Gražias dienas! Gerus draugus! Už viltį ir už drąsą!

Džiaukimės, kad senstame. Džiaukimės, kad penkiasdešimties dar esam palyginti jauni, o šešiasdešimties – dar neseni. Bran­dumas juk yra gyvenimo prasmė. Juk gamta gražiausia ir spalvingiausią irgi yra rudenį. Todėl tegul rudenėja… Tegul gražiai rudenėja… Tad pakelkime taures už gražų mūsų metų rudenį!