Greetings.lt

Tik jūs negeskit žvaigždės, Su širdimi suraskite į tolį bendrą taką. Gyvenimas – nemirštanti giesmė, Ji ir pro skausmą apie laimę šneka.

Gyveni ir mokaisi kas dieną, Bet gyvent nemoki ir gana. Dvelkia, dvelkia mėnesiena, Be naudos sudužusi diena. O gyventi duota mums tik kartą, Tiktais kartą perdega širdis. Pažiūrėsi, jau ruduo už vartų, Jau už lango nyksta praeitis. Neatleis dienų, kurias su vėjais, Prašvaistei be atgarsio kely. Ar ošei lyg gluosnis apdulkėjęs, Apie mažą laimę nuošaly.

Su tortuku ir žvakutėm, Su degtukais ir lėkštutėm. Su gėlytėm ir žodeliais Aplankys tave sveteliai. Kurie neš daug dovanų Tiktai tau vienai skirtų! Su tortadieniu!

Į tolimą, užkampų Gruzijos kaimelį atvyko žurnalistas ir susirado šios vietovės įžymybe aksakalą, sulaukusį 120 metų. Žurnalistas paklausė senuko, ar šis jaučiąs savo senatvę. – Žinoma, jaučiu, atsakė aksakalas. – Kaip? – Kai man buvo šimtas metų, atsakė senasis gruzinas, aš su savo svečiais išgerdavau dvidešimt stiklinių vyno. Kai sulaukiau šimto dešimties metų, su svečiais […]

Ko tau palinkėti? Meilės, gal sveikatos, laimės, kaip pasaulis, didelės… Džiaugsmo, gal sėkmės? Gal šimto metų? O gal visko po truputi is eilės…

Metai bėgs nesulaikomai, greitai. O širdy vis vasara tebus. Neskubėk į rudenį eiti, Neskubėk skaičiuoti metus. Tik visuomet būki laiminga, Ir darbe, ir kely ir namuos. Tegul niekad ryžto nestinga, Tau, gyvenimo žingsniuos visuos.

Jaunas žurnalistas netaktiškai paklausė įžymios artistės, kiek jai metų. – Neprisimenu, – atsakė artistė. – Kaip, jūs nežinote kiek jums metų? — stebėjosi jaunas žurnalistas. – O aš jų neskaičiuoju. Aš, pavyzdžiui, skaičiuoju pinigus, brangakmenius, nes juos gali pavogti. O mano metų niekas nepavogs! Tad pakelkime taurę už nepavagiamą mūsų turtą – mūsų metus!

Ėjo kartą asilas dykuma. Išsekęs, ištroškęs, jau kelinta diena nei valgęs nei gėręs. Staiga prieš savo akis jis išvydo upelį, o šalia jo – šieno kupetą. “Ką daryti – ar pirmiau pavalgyti, ar išgerti”, – vis galvojo asilas. Galvojo galvojo, kol visai išseko ir numirė. Todėl nebūkim asilais ir pirmiausiai išgerkim!

Karštos saulutės, šiltų šypsenų, Geros nuotaikos aplinkui, visokeriopos sėkmės, Tikrų draugų, meilės sau, įspūdingų kelionių, Daug visokiausiu kitų gerų dalykų Ir kad visas tas gėris, kurį tu dalini kitiems, Tau grįžtų šimteriopai, to tau ir linkiu.

Gimtadienis – pati gražiausia šventė. Ar žydi obelys, ar gruodas už langų… Su gimtadieniu!

Išgerkime už visus gerus žmones, – juk mūsų tiek nedaug belikę!

Su Gimimo diena, su džiaugsminga švente, Bėga dienos taip greit, ir tu jau ne maža! Linkim Tau daug draugų, daug gražių dovanų, Skanų tortą ragauti, ir svajonių drugelį pagauti!

Mes linkim tau turėti tikslą Ir plaukt svajonių vandenuos. Žmogus kol jaunas gali viską, Taigi gyvenk, mylėk, svajok!

Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš tavo galvos, Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos. Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų, Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų, Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų, Kad […]

Mes mylime, tik širdys tyli. Mes juokiamės, tik akys verkia. Mes laukiame, tik laimė tolsta. Jaunėjame, tik laikas sensta. Su gimtadieniu.

Te sekundės Jūsų nušvinta minčių aušroje, Te minutės nubėga svajonių takais. Tegu valandos Jūsų ištirpsta vilties ugnyje, Tegu dienos nušvinta laimės žiburiais. Te savaitės Jūsų klega su brangiais draugais, Tegu mėnesiai prabyla permainų balsais. Tegu metai Jūsų kvepia pergalių žiedais, Te gyvenimas lyg knygoj susirašo sakiniais – Nuoširdžiais, prasmingais ir darniais…

Su paukščiais metai skrieja, ir mainos dienos vėlei, Ir net nepastebėjai, kaip jų tiek daug praėjo. Tačiau, brangioji mama, ne metai juk svarbiausia, Tas 60 skaičius juk nieko dar nereiškia…

Ne skaičiai nulemia metus, o mūs keliai, darbai ir mintys. Tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. Tad liki visada tokia, kokią mes mylim ir pažystam, Su šypsena gera, jaukia ir siela sklidina jaunystės!

Negailėjo žiedų Tavo šventei Baltaskarė speiguota žiema. Šerkšno pasakoj medžiai Tau lenkias, Snaigių žiedlapių žemė pilna. Jos ateis nusilenkt Tavo šventei, Švelniai skruostus abu pabučiuos, Laimei, džiaugsmui ir gėriui gyventi Tikrovėj linkės ir sapnuos.

Ant Tavo gyvenimo kelio, Lai byra gražiausi žiedai. Iš jų pasirinki tik vieną, Kuris Tau žydės amžinai.