Greetings.lt

Aš nežinau, kodėl mintis vis suka link tavęs, Kodėl norėčiau prisiglausti prie peties? Ir nežinau, kodėl gyvenimas pasuko šiuo keliu, Bet aš laiminga, nes žinau, jog gyvenu.

Gęsta baltos liepsnelių lelijos, Laiškuose gęsta meilė mana, O širdy pasilieka žarijos, Ir kažkur pasismaugia daina.

Baltas rožių krūmas tau kasas supins, O daina lakštučių tau mane primins…

Meilė brangesnė už visus turtus; Ji – deimantas, Kurio negali nusipirkti net karaliai, Ji – visas pasaulis, nors Ją galima apkabinti dviem rankom. Su meilės diena!

Tu klausi manęs, kodėl liūdna Žiūriu, kur gęsta vakarai. Taip gęsta vasaros diena, Taip gęsta viltys ir sapnai. Taip gęsta Meilė ir Kančia, Tik neužges man niekados. Širdis ir žemėmis užkasta, Dėl tavęs ji plakti nesustos.

Te pildosi norai, Kad širdis mylėtų, Kad svajonės nenurimtų, Kad metai neskubėtų, Kad švelnumas lūpomis kalbėtų, O neapykanta tylėtų…

Ar žinai kas yra gražu ? Gražu, kai lietus tyliai leidžiasi ir palietęs tavo pečius, slenka žemyn. Gražu, kai pirmi saulės spinduliai perskverbia tavo kūna. Gražu, kai vos tik gimęs vaikas atmerkia akis. Gražu, kai visą naktį atsigulęs žiūri į žvaigždes. Gražu, kai PABUČIUOJI MYLIMAS LŪPAS. Gražu, kai DRAUGAI PASITINKA IŠSKĖSTOMIS RANKOMIS. Gražu, kai JAUTIESI […]

Nesvarbu, kiek kartų suklupai, Svarbu kiek kartų pakilai. Mes gyvename iš to, ką gauname, Mes kuriame gyvenimą iš to, ką duodame.

Rodos visko užtenka pasauly: tyro oro, giedro dangaus, vandenynų plačių, skaisčios saulės… Tik maža mums vieno žmogaus, mums maža vienų šiltų rankų, vieno žvilgsnio ir lūpų tylių. Mums mažoka širdies, kuri virpa, kad ištartų žodį myliu… Mums mažoka gaivaus vieno šypsnio, vieno vakaro meilei suprast… Meilei būtinas kitas žmogus, nes be meiles nublanksta: saulė, oras, […]

Aš kaip rūkas… Tu nežinai kada pakilsiu, Kada nusileisiu… Kada pajausi, kada pramiegosi… Bet tu visada jauti, kad aš esu šalia.

Meilė jus karūnuoja, bet ji ir nukryžiuoja. Ji jus augina, bet ir apgeni. Ji pakyla iki jūsų viršūnių ir glamonėja švelniausias jūsų šakas, virpančias saulėje, Bet ji nusileidžia ir iki jūsų šaknų žemėje ir išjudina jas. Kaip javų pėdus ji surenka jus į save. Ji kulia jus, kad apnuogintų. Ji sijoja, kad nubyrėtų pelai. Ji […]

Aš visai tavęs nepažįstu Ir atleisk, kad aš tau rašau… Aš tik norėčiau užmegzti draugystę, Ir atsakymą gauti… Prašau…

Nenustok laukti to, Ko niekada nelaukei, Saulės kritimo į tavo delnus. Ieškok prasmės ten, Kur jos ko gero nėra, Juk pražįsdamos gėlės neklausia: “Ar verta?”

Aš žinau, tu žodžio nepratarsi, Nepaduosi rankos išdidus… Vien tik akys pasakys be garso Pyksti, džiaugiesi, ar sunku. Tu neprimeni man to, kas jau praėjo Ir neliesk užgijusių žaizdų, Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom, Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.

Gera žinoti, kad kažkur pasaulyje yra artimas širdžiai žmogus. Gera žinoti, kad jis niekada nenuvils ir neįskaudins. Gera žinoti, kad jis visada padės ir išklausys. Nesvarbu kiek toli jis yra, svarbu, kad jis yra. Svarbu, kad žinau kas jis. Svarbu, kad tu žinotum, jog toks esi. Mylimas draugas ir širdžiai artimas žmogus.

Gal viena kartą vakarui atėjus, Tu toli nuklysi parko takeliu. Tu palenkus galvą prie balto beržo Tyliai ištarsi, kad mylėt sunku.

Kur tu miela?.. Praverk šią naktį gryčią, Surask ta pačią žvaigždę ant dangaus. Gal aš ten tavo pamatyčiau, Blausiom akim užgęstančio žmogaus.

Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta. Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga. Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas. Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!

Nebegrįš praėję mokslo metai, Nebegrįš juokas pamokų metu, Nebegrįš tavoji meilė, Ir už svajones parašytas du.

Norėčiau sugrąžinti, ką praradom, Tada pradėti viską iš pradžių. Statyti mūs gyvenimus iš naujo Ir pasakyti viską ką jaučiau. Norėčiau trintuku žaizdas ištrinti, Kurių Tau tiek daug padariau. Ir meilę Tau padovanoti, Kurią savy ilgai ilgai laikiau. Norėčiau blogį sunaikinti Ir nesutikti jo daugiau. Norėčiau viską atgaivinti, Ką aš su tuo blogiu sunaikinau. Nors norai […]