Greetings.lt

Visada mama liks su Jumis, Nors žodžiais ir neprakalbės. Pavasarį – žieduos švelniuos, Rudenį – lapų šlamesy.

Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu, Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos. Bus skarele, kai ašara nurieda, Ir tik sapne paguodos ranką bepaduos.

Mes negalime užpildyti Jūsų netekties, Bet norime pasidalinti Jūsų skausmu. Mes negalime pakeisti lemties, Bet norime palengvinti jos kelią. Mes negalime įveikti būties, Bet norėtume padėti savo buvimu.

Gyvenimas – negailestingas, nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir Artimiausius iš visų.

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, Tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius.

Lai beržai gimtinės Tau ramybę ošia.

Jei meilė ir ašaros prikelti galėtų, Tu šiandien būtum su mumis.

Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę, Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu. Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią, Prisikelti amžiams aš nebegaliu.

Liko nuotraukos, rūbai, daiktai, Liko skausmas, širdis sužeista, O gyvent ir toliau privalai, Leidus laikui paguosti Tave.

Aš daugiau į namus nepareisiu, Nebelaužkit man duonos juodos. Valgau mirusių juodąjį vaisių, Jo man žemė pakankamai duos…

Jus palietė tamsa ranka vėsia, Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai.

Netektis. O gal žvaigždė? Išsivedė brangiausią žmogų. Lemtis. O gal gyvenimas? Paliko begalinį skausmą.

Nurimo gera širdis, ilsisi darbščios rankos.

Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą.

Liūdėsit Jūs, bet laikas gydys skausmą, Brangaus žmogaus juk niekas negrąžins. Tušti namai švies netektim iš tolo, Nors grįžti ten skubėsit su viltim.

Mirtis, kaip gyvenimas turi savo laiką.

Nuėjusi savo gyvenimo kelią, ilsėkis amžinoje ramybėje.

Liko smėlio kapas, šaltas, nebylus, Paliko skausmas širdyje gilus…

Gyvenimas negailestingas, Nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius Mums ir artimiausius iš visų.

Kapų tyla ir juoda žemelė amžinam poilsiui priglaudė mylimą mamą. Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame jos artimiesiems.